Baltic Clipper
  Bilietų užsakymas
  Kontaktiniai duomenys

Keltai į Suomiją

Suomiai – laimingiausi žmonės visame pasaulyje, bent jau taip teigia tyrimai. Jei norite sužinoti kodėl, turite aplankyti šią šalį ir viską išvysti savo akimis. Tą padaryti dabar patogiau nei kada anksčiau, kadangi iš beveik visos Europos į Suomiją plaukia keltai.

Suomija

Keltų į Suomiją maršrutai

Suomija nėra tik didelė ežerų, saunų ir ralio vairuotojų pilna šalis. Nors pastarųjų dalykų čia netrūksta, pamatyti ir be jų – yra ką. Suomijoje daugybė miškų, gražių miestų, unikalių kaimelių bei vertų dėmesio gamtos kampelių, kurias pasiekti galite ir Jūs. Laisvalaikio bei darbo reikalų kelionėms į Suomiją rinkitės keltą.

2026 metų duomenimis kursuoja šie reguliarūs keltų maršrutai į Suomiją:

Iš Estijos

  • Talinas–Helsinkis, daugybė reisų per dieną
    • Keliautojus gabena: Tallink Silja Line, Viking Line ir Eckerö Line
    • Kelionės trukmė: apie 2–2 val. 15 min., priklausomai nuo gabenančios kompanijos

Tai vienas intensyviausių keleivinių keltų maršrutų Baltijos jūroje, todėl konkretus reisų skaičius priklauso nuo savaitės, sezono ir pasirinkto vežėjo.

Tiesioginis reguliarus maršrutas Talinas–Mariehamnas šiuo metu nevykdomas kaip atskira keleivinė linija.

Iš Švedijos į Alandų salas, Suomija

  • Kapellskäras–Långnäsas, keli reisai per dieną
    • Keliautojus gabena: Finnlines
    • Kelionės trukmė: apie 3 val. 30 min.
  • Stokholmas–Långnäsas, kasdien
    • Keliautojus gabena: Tallink Silja Line, Viking Line
    • Kelionės trukmė: apie 6 val.
  • Grisslehamnas–Eckerė, kelis kartus per dieną
    • Keliautojus gabena: Eckerö Linjen
    • Kelionės trukmė: apie 2 val.
  • Stokholmas–Mariehamnas, kasdien
    • Keliautojus gabena: Tallink Silja Line, Viking Line
    • Kelionės trukmė: apie 5–6 val.
  • Kapellskäras–Mariehamnas, keli reisai per dieną
    • Keliautojus gabena: Viking Line
    • Kelionės trukmė: apie 2 val. 15 min.

Finnlines maršrutu Kapellskäras–Långnäsas–Naantalis nuo 2023 m. plaukia nauji laivai „Finnsirius“ ir „Finncanopus“. Kelionė iš Kapellskär į Långnäs trunka apie 3,5 val., o iki Naantalio – apie 8–9 val.

Iš Švedijos į pagrindinę Suomijos dalį

  • Stokholmas–Helsinkis, kasdien
    • Keliautojus gabena: Tallink Silja Line, Viking Line
    • Kelionės trukmė: apie 16–17 val.
  • Stokholmas–Turku, kasdien
    • Keliautojus gabena: Tallink Silja Line, Viking Line
    • Kelionės trukmė: apie 10–11 val.
  • Kapellskäras–Naantalis, keli reisai per dieną
    • Keliautojus gabena: Finnlines
    • Kelionės trukmė: apie 8–9 val.
  • Umeå–Vaasa, keliolika reisų per savaitę
    • Keliautojus gabena: Wasaline
    • Kelionės trukmė: apie 3–5 val., priklausomai nuo konkretaus reiso

Finnlines maršrutu Kapellskäras–Långnäsas–Naantalis šiuo metu vykdomi du kasdieniai reisai naujais laivais „Finnsirius“ ir „Finncanopus“.

Wasaline maršrutas Umeå–Vaasa tebėra aktyvus, tačiau reisų skaičius priklauso nuo savaitės ir sezono. 2026 m. rugsėjo–gruodžio tvarkaraščiuose numatyta nuo kelių iki keliolikos reisų per savaitę.

Iš Vokietijos

  • Travemundė–Helsinkis, 7 kartus per savaitę
    • Keliautojus gabena: Finnlines
    • Kelionės trukmė: apie 30 val.

Finnlines šiuo maršrutu plaukia kasdien, o kelionė trunka apie 30 val.

Helsinkio uostas

Helsinkyje yra keli keleivinių laivų terminalai. Jie aptarnauja keltus į Stokholmą, Taliną ir kitas kryptis. Priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir vežėjo, į miestą galite atplaukti į skirtingas uosto dalis – Pietų uostą, Katajanokką arba Vakarų uostą.

Terminalai yra gana arti miesto centro, todėl jį nesunku pasiekti viešuoju transportu, taksi, dviračiu arba pėsčiomis.

  • „Tallink Silja Line“ keltai į Stokholmą išvyksta iš Pietų uosto „Olympia“ terminalo.
  • „Viking Line“ keltai į Stokholmą išvyksta iš Katajanokkos terminalo.
  • Keltai į Taliną daugiausia aptarnaujami Vakarų uoste.
  • Finnlines keltai į Travemundę išvyksta iš Vuosaari uosto.

Helsinkio uoste yra mokamų automobilių stovėjimo aikštelių. Parkavimo sąlygos ir kainos priklauso nuo konkretaus terminalo ir aikštelės. Nuo 2026 m. spalio dalyje uosto aikštelių atsiskaitymas už parkavimą bus galimas tik naudojantis mobiliųjų programėlių paslaugomis.

Turku uostas

Tai – seniausias bei ilgiausią istoriją turintis Suomijos miestas, kadaise buvęs valstybės sostine. Turku yra svarbus Suomijos kultūros ir meno centras, kuriame gausu muziejų, teatrų ir kitų kultūros objektų. Uostas nuo miesto centro nutolęs vos kelis kilometrus. Prie pat keleivių terminalų yra geležinkelio stotis ir autobusų stotelės, todėl į miesto centrą galima patogiai keliauti viešuoju transportu. Uoste taip pat yra mokamų automobilių stovėjimo vietų.

Turku uoste šiuo metu vykdomas didelis keleivių terminalo atnaujinimo projektas. Naujas bendras keleivių terminalas „Fregatti“ turėtų būti pradėtas naudoti 2027 m. „Tallink Silja“ į naują terminalą persikels 2027 m., o „Viking Line“ – 2028 m.

Vaasa uostas

Vakarinėje Suomijos pakrantėje esanti Vaasa yra svarbus regiono miestas, kuriame gyvena tiek suomiškai, tiek švediškai kalbantys gyventojai. Vaasa apylinkėse yra daugybė turistų lankytinų vietų: UNESCO pasaulio paveldo objektas – Kvarken archipelagas, meteorito krateris, „Milžinų duobė“ ir kt. Atplaukę į Vaasa turėtumėte pastebėti, kad mieste nėra daug senų pastatų, nes 1852 m. gyvenvietę nuniokojo didelis gaisras, po kurio miestas buvo atstatytas.

2026 m. duomenimis į Vaasa plaukia keltas iš Švedijos Umeå. Maršrutą aptarnauja Wasaline. Reisų skaičius priklauso nuo savaitės ir sezono.

Naantali uostas

Gana nedidelis uostas pietvakarių Suomijoje. Nors dydžiu Naantali neišsiskiria, turistų skaičius, atvykstantis į miestą – nemažas. Miesto teritorija išsibarsčiusi ne tik po žemyninę dalį, bet ir įvairias salas, kurias puošia miškai, dirbami laukai, o žemyninė dalis daugiau urbanizuota. Atvykus ir vaikščiojant po miestą jaučiama senovinė atmosfera, kadangi miestas įkurtas dar XV a.

Naantali taip pat yra svarbus keleivinių keltų uostas. Iš čia Finnlines laivai plaukia į Långnäsą Alandų salose ir Kapellskärą Švedijoje. Maršrutu naudojami naujos kartos laivai „Finnsirius“ ir „Finncanopus“.

Mariehamnos uostas, Alandų salos

Mariehamnas yra Alandų salyno sostinė. Nors salynas priklauso Suomijai, didžioji dalis gyventojų kalba švediškai. Pats miestas nėra labai didelis, lyginant su Skandinaviškais didmiesčiais Stokholmu arba Helsinkiu, tačiau tai didžiausia gyvenvietė Alandų salose. Mariehamnas įsikūręs pusiasalyje ir turi dvi pagrindines keleivinių laivų prieplaukas – rytinėje ir vakarinėje miesto dalyse.

Į Mariehamną atplaukia keltai iš Švedijos ir Suomijos. Mieste galima pamatyti muziejų-laivą „Pommern“, Alandų jūrų muziejų bei senesnius XIX a. pastatus Södragatan gatvėje.

Eckerės uostas, Alandų salos

Eckerė – labai maža gyvenvietė Alandų salose. Nors dauguma gyventojų čia kalba švediškai, vietovę valdo Suomija. Pamatyti čia yra ką, tačiau pati Eckerės apylinkė nėra didelė. Verti jūsų dėmesio ir laiko yra pašto ir muitinės namai bei Eckerės bažnyčia.

Į Eckerę iš Švedijos Grisslehamno plaukia „Eckerö Linjen“ keltai. Kelionė trunka apie 2 valandas.

Långnäs uostas, Alandų salos

Långnäs yra uostas Alandų salose, maždaug 30 km nuo Mariehamno, todėl dauguma čia atplaukiančių turistų automatiškai patraukia būtent į pastarąjį miestą. Uostas yra svarbi tarpinė stotelė keltų maršrutuose tarp Suomijos ir Švedijos.

2026 m. Långnäs yra tarpinė stotelė Finnlines maršrute Naantalis–Långnäsas–Kapellskäras. Naujos kartos „Finnsirius“ ir „Finncanopus“ čia sustoja keliaudami tarp Suomijos ir Švedijos. Kelionė nuo Kapellskär iki Långnäs trunka apie 3,5 val.

Långnäs apylinkėse galima aplankyti Šv. Andriejaus bažnyčią, kurios istorija siekia XIII–XIV amžių.