Keliaujantiems į Helsinkį
Suomija – bendra informacija
- Sostinė ir didžiausias miestas – Helsinkis (~1,2 mln. gyventojų, 2019m. duomenimis)
- Gyventojų: 5,5 mln. 2019m. duomenimis
- Teritorijos dydis: 338 424 kv. km
- Religija (2019m. duomenimis): 70% Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčios sekėjai, 27% nereligingi
- Valiuta: Euras (EUR)
- Kalba: suomių ir švedų (oficialios), sąmių (regioninė)
- Ribojasi su: Norvegija, Rusija, Švedija
Tyliai, ramiai, tačiau užtikrintai Suomija tampa viena iš regiono lyderių tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Šios valstybės gyventojai įvardinami kaip patys laimingiausi žmonės pasaulyje, o sostinė Helsinkis, švietimo ir socialinė sistema, kaip geriausi savo sričių atstovai pasaulyje.
Suomijos gyvenimui didelę įtaką daro geografija. Beveik visi gyventojai yra įsikūrę šalies pietuose, o šiaurėje gyvena labai mažai žmonių, mat beveik visa Suomija yra už poliarinio rato ir nuolatiniam gyvenimui ten yra per šalta. Pati Suomijos istorija nėra labai ilga ar turtinga. Kaip tauta suomiai egzistavo seniai, tačiau iki 1917m. nebuvo valstybe. Ilgą laiką prabuvusi Švedijos bei Rusijos imperijos sudėtyse, vėliau Suomija tapo nepriklausoma ir labai sėkmingai vysto savo pramonę, ekonomiką ir kitas sritis.
Keliaudami į Suomiją turėtumėte nepamiršti, kad dvi didžiausio dėmesio sulaukiančios vietovės yra sostinė Helsinkis bei magiškoji Laplandija. Suomijai taip pat priklauso Alandų salos, į kurias taip pat galima nukeliauti, jeigu norite naujų patirčių.
Helsinkis – bendra informacija
Vienas didžiausių Europos uostų, o taip pat ir Suomijos sostinė Helsinkis – puikus klestinčio, ekonomiškai stipraus, tačiau žalio, mažu nusikalstamumu ir labai aukštu pragyvenimo lygiu galinčiu pasigirti miesto pavyzdys.
Pats Helsinkis savo įkūrimo metais skelbia 1550m., tad Europos kontekste tai nėra labai senas miestas. Jo svarba buvo labai nepastovi, ypač kol Suomiją valdė švedai. Visgi kada Rusija okupavo dabartinę Suomijos teritoriją ir ją administruoti ėmėsi caras, Helsinkis tapo Suomijos kunigaikštystės sostine bei ėmė panašėti į tuo metu didingiausią Rusijos miestą Sankt Peterburgą.
Nors ir nukentėjo nuo sovietinės armijos bombardavimo, Helsinkis labai greitai atsistatė ir 1952m. surengė vasaros olimpines žaidynes. Laikui bėgant ir Suomijai modernėjant, Helsinkis ėmė sparčiai keistis bei tapo nebe tik Rusijos Imperijos laikus atmenančiu miestu, o moderniu šios kartos metropoliu. Pats miesto klimatas yra pusiau jūrinis, pusiau žemyninis. Čia daugiausiai randamų lankytinų vietų nėra senesnės nei XIXa., bet dėl to miestas atrodo harmoningesnis, daug labiau vientisas ir lengviau pažįstamas.
Kada keliauti?
Gegužė ir vasaros mėnesiai bei rugsėjis – idealus laikas ramiam susipažinimui su Helsinkiu, mat orai tada šilti ir malonūs. Visgi į šį miestą galite keliauti ir bet kuriuo kitu metu, nes jis žavus ir šarmingas 365 dienas per metus.
Ką pamatyti?
- Helsinkio katedra – XIXa. viduryje statyta liuteroniška bažnyčia yra svarbus objektas Helsinkyje. Ją aplanko ir turistai, ir pamaldūs vietiniai.
- Temppeliaukion bažnyčia uoloje – 1969m. duris atvėrusi bažnyčia yra įdomi tuo, kad architektai suplanavo jos statybas tiesiog iškasant ją uoloje. Jiems pavyko.
- Suomenlinna – UNESCO pasaulio paveldo objektas yra apgyvendintas jūrinės tvirtovės kompleksas. Dabar sala yra kaip jaukus ir šiek tiek utopiškas prisiminimas apie kažkada vyravusius, tuo metu Suomiją valdžiusios Švedijos siekius.
Ką paragauti?
- Muikku – vienas garsiausių Suomijos virtuvės kūrinių, Muikku yra parduodamas beveik kiekvienoje miesto vietoje ar restorane. Tai kepti vėdrynai, dažniausiai patiekiami su bulvėmis bei/arba česnakiniu majonezu.
- Grillimakkara – savotiškas vietinis dešrainis, dažniausiai patiekiamas bandelėje arba dešrelės net gali būti pavienės, apipiltos garstyčiomis bei užsigeriamos alumi
- Korvapuusti – suomiškos cinamoninės bandelės yra panašios į tas, kurios gaminamos Švedijoje ar Norvegijoje, tačiau būna kiek minkštesnės.
Ką patirti?
- Sauna – kas dar nežino suomiškos saunos? Ši tradicija tapo jau savotišku vietinio gyvenimo simboliu ir yra savaime suprantama laisvalaikio dalis. Lankydamiesi Suomijoje būtinai užsukite ir į sauną.
- Turgus – Helsinkio turgaus aikštė yra vienas iš pirmųjų dalykų ką šiame mieste pamatysite. Čia galite įsigyti unikaliausių suvenyrų bei retų vietinių gėrybių, nuo elnių kailių iki aksesuarų.
- Išgerkite kavos ir prisidėkite prie statistikos – keista, kad visai neegzotiškoje Suomijoje gaminama labai skani kava. Suomiai išgeria daugiausiai kavos vienam gyventojui (2019m. duomenimis), tad turite galimybę palyginti savo meilę šiam gėrimui su vietiniais žmonėmis.
Ką parsivežti?
- Saunos produktai – kadangi vietiniai yra tiesiog pametę galvą dėl saunų kultūros, jie tikrai turės pačios geriausios įrangos bei priedų. Jeigu jūs namuose turite arba pažįstate tuos, kas turi arba mėgsta saunas, parvežkite jiems saunos samtį, dubenį, termometrą ar viską vienoje vietoje...
- Lapp kepurė – samių nešiojamos kepurės yra ikoniškos ir labai savitos. Tai bus labai linksmas ir nepamirštamas suvenyras arba dovana
- Mumiai troliai – jeigu pamenate šiuos personažus iš literatūros ar televizijos, tai žinokite, kad Suomijoje galite rasti gausybę su jais susijusių suvenyrų.
