Keliaujantiems į Prancūziją
Prancūzija – bendra informacija
- Sostinė ir didžiausias miestas – Paryžius (12,5 mln. gyventojų, 2019m. duomenimis)
- Gyventojų: 67 mln. 2019m. duomenimis
- Teritorijos dydis: 551 695 kv. km
- Religija (2019m. duomenimis): 51% krikščionys, 40% nėra religingi, 6% musulmonai, 1% judėjai
- Valiuta: Euras (EUR)
- Kalba: prancūzų
- Turi sienas su (Europinė dalis): Ispanija, Andora, Italija, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgu, Belgija, Monaku
Galima ginčytis dėl niuansų, tačiau faktas kaip blynas – Prancūzija yra viena iš gražiausių, įdomiausių bei svarbiausių valstybių visame pasaulyje. Viena iš didžiausių Europos šalių visoje civilizacijos istorijoje palikusi ne vieną ryškų įspaudą bei padariusi smarkią įtaką Europos, Afrikos, Azijos bei Šiaurės Amerikos raidoje. Nuolat figūruojanti tarp ekonomiškai, politiškai ir karine prasme galingiausių planetos šalių, Prancūzija gali nudžiuginti modernių miestų ir stiklinių dangoraižių bei istorinių vertybių darna. Čia, kaip niekur kitur sugyvena sena ir nauja.
Pasak 2010-2018m. duomenų, Prancūzija yra turistų labiausiai lankoma pasaulio šalis. Paryžius bei Prancūzijos Rivjera yra du didžiausi traukos objektai, kurie pasiima „liūto“ dalį iš bendro turistų skaičiaus. Unikalesnių įspūdžių ieškantys turistai gali laisvai patraukti po Pietų ir Centrinę Prancūziją sava eiga bei pažinti Bordo, Korsiką, Marselį ir juos supančius mažus miestelius. Kiekviename iš jų slepiasi tūkstančiai naujų istorijų ir įspūdžių.
Prancūzija garsėja nuostabia virtuve, mada, menais ir vynais. Bagetės, eklerai, kruasanai bei kiti legendiniais tapę patiekalai tėra ledkalnio viršūnė. Prancūzijos virtuvė tokia įvairi ir spalvinga, kad visai jai pažinti reikėtų ne vienerių metų. Prancūzijos mada ir menas sukoncentruoti Paryžiuje. Chanel, Dior, Louis Vuitton ir dar daugybė garsių prekės ženklų yra įsikūrę būtent čia. Na, o meno Prancūzijoje pristatinėti nereikia. Į šį miestą įkvėpimo semtis keliavo Pikaso, Van Gogas, Modiljanis... Luvras, Pompidou ir daugybė kitų muziejų sutraukia kelių valandų ilgio eiles meno ištroškusių turistų. Na, o vynai yra taip pat neatsiejama Prancūzijos kultūros bei istorijos dalis. Būtent Bordo regionas labiausiai garsėja kaip pasaulio vyno sostinė ir čia gaminama pačių įvairiausių rūšių sodraus suaugusiems skirto gėrimo.
Jeigu kalbėtume apie Prancūzijos istoriją, tai jai reikėtų atskiros knygos. Garbingas pralaimėjimas Romai, didžiulė Karolingų imperija, Šimtametis karas su Anglija, Absoliutizmas ir karaliai, Revoliucija ir Napoleonas, Kolonizacija bei galų gale du pasauliniai karai suformavo tokią Prancūziją, kokia yra dabar. Kiekvienas laikotarpis atsimenamas dvejopai – tiek su pakilimais, tiek su nuoskaudomis. Prancūzai gana gerai interpretuoja įvairius Europos istorinius įvykius bei sau priskiria nemažai nuopelnų dėl įvairių karinių pergalių, kuriose atliko, kad ir epizodinį vaidmenį.
Kada keliauti?
Beveik visa vidurio ir pietų Prancūzija pasižymi Viduržemio jūros regionams būdingu klimatu. Čia žiemos švelnios, o Rivjeroje bei aplink Viduržemio jūros pakrantę visada šiltos. Na, o šiaurinės šalies dalys (Bretanė, Belgijos pasienis) – pasižymi kiek vėsesniu klimatu.
Dėl to, kad Prancūzijos klimatas įvairus, geriausias laikas kelionei skiriasi:
- Į Alpes slidinėti geriausia keliauti tarp gruodžio ir balandžio
- Į Paryžių bei vidurio ar Šiaurės Prancūziją geriausia keliauti pavasario sezonu (tarp balandžio ir birželio) arba rudenį (rugsėjis-spalis). Tuo metu oras maloniai šiltas, o turistų dar nėra itin daug.
- Į Pietų Prancūziją (Nica, Rivjera), geriausia keliauti vėlyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, mat liepos mėnesį turistų srautai patys didžiausi.
Ką pamatyti?
- Luvras – žymiausias Paryžiaus muziejus per metus sulaukia apie 10mln. lankytojų (2019m. duomenimis), tad per dieną į jį patekti nori apie 30 tūkst. žmonių. Dėl to bilietus būtina pirkti iš anksto, nes neturėdami jo, eilėje prastovėsite ir po keletą valandų daugiau nei būdami su bilietu. Visgi pakentėti verta, mat viduje pasitiks tik patys garsiausi pasaulio dailininkų kūriniai, tarp kurių ir Mona Liza, Milo Venera ir daugybė kitų
- Eifelio bokšto panorama – Paryžiaus simboliu tapęs 1889m. statybos bokštas yra vienas iš atpažįstamiausių bei garsiausių objektų planetoje. Kasdien jį aplanko po beveik 20 tūkst. lankytojų (2019m. duomenimis), tad nenuostabu, kad jis turi savo žavesio. 276m aukštyje esanti apžvalgos aikštelė – aukščiausia ES, o nuo jos atsiveriantis Paryžiaus vaizdas neturi sau lygių.
- Versalio rūmai – Prancūzijos karalių rezidencija – vienas iš puošniausių bei garsiausių savo laikmečio pastatų pasaulyje. UNESCO pasaulio paveldo objekte apsilankę turistai gali pamatyti, kaip prašmatniai gyveno to meto prancūzų elitas.
- Triumfo arka – trisdešimt metų statyta arka skirta pagerbti žuvusius Prancūzijos revoliucijoje bei Napoleono kampanijose. Kaip vienas iš įdomiausių Paryžiaus objektų, Triumfo arka verta jūsų laiko.
- Monte Karlas – Monako centrinė dalis – prabangos ir aukštuomenės pasilinksminimų centras. Visgi ir „paprasti mirtingieji“ gali užsukti pasigrožėti, kaip laiką leidžia turtingiausi ir sėkmingiausi europiečiai. Monake jus pasitiks nuostabi kalnuota gamta, gražiai deranti su žydra pakrante, pompastiški kazino bei viešbučiai ir šimtai prieplaukoje stovinčių jachtų.
- Sen Mišelio kalnas -turbūt pati įspūdingiausia lankytina vieta Šiaurės Prancūzijoje, ši maža sala su milžinišku vienuolynu yra keistas, o kartu ir stebinantis objektas. Žvelgiant iš aukšto galima pamanyti, kad kažkas papokštavo ir vienuolyną pastatė ten, kur jo nereikia, mat aplink jį visiškai tuščios plynės bei jūra.
- Marselis – šis didžiulis miestas prie Viduržemio jūros taip pat turėtų atsidurti jūsų kelionės plane, mat jam neabejingas nė vienas prancūzas.
Ką paragauti?
- Midijos – Prancūzijoje jūros gėrybės yra neatsiejama virtuvės dalis. Nors midijų galima pavalgyti ir Lietuvoje, tačiau originalios, prancūziškos moules frites bus tikrai įsimintino bei pasakiško skonio.
- Sraigės – užsieniečiams sunku perprasti kodėl būtent Prancūzijoje sraigių valgymas toks populiarus. Tačiau čia tai yra ne bet koks užkandėlis, o pats tikriausias desertas, pagardinamas česnaku bei sviestu. Vietiniai sraiges vadina Escargot, o jas išbandę užsieniečiai pagaliau supranta kodėl gi prancūzams jos tokios skanios.
- Coq au vin – „Gaidys su vynu“ taip verčiamas šio patiekalo pavadinimu. Iš tiesų tai dažniau čia dedama ne gaidžio, o vištos mėsa. Ji patiekiama daržovių, česnakų, grybų ir raudono vyno (beveik visad Burgundiško) sultinyje.
- Austrės –Sakoma, kad Bretanėje patiekiamos pačios skaniausios austrės. O kokios jos kitose Prancūzijos dalyse? Išsiaiškinkite ragaudami!
- Kruasanai ir bagetės – klasikiniai vietinės (ypač Paryžiaus) kultūros užkandžiai, valgomi ir patiekiami itin dažnai
- Prancūziškas troškinys – Ratatouille yra svarbi nacionalinės virtuvės dalis, įkvėpta prie Viduržemio jūros esančių šalies regionų (Pronvaso). Jį sudaro cukinijos, grybai, baklažanai, pomidorai, svogūnai, prieskoniai.
Ką patirti?
- Jaunatviškai pramogaukite Disneilende – Paryžiaus Disneilendas yra vienas iš lankomiausių pramogų centrų visoje Europoje. Smagiai praleisti laiką čia gali ir vyresni, ir jaunesni, o šeimynoms tokia pramoga yra beveik būtina. Tiesa, pasiruoškite, kad per vieną dieną visko tikrai nepamatysite.
- „Pasikultūrinkite“ Monmartre – turbūt geriausiai iš vieno meninio filmo žinomas Paryžiaus rajonas yra viena iš meniškiausių bei unikaliausių vietų visoje sostinėje. Van Gogas, Renuaras bei kiti menininkai įkvėpimo sėmėsi būtent čia, apie rajoną sukurta dainų, iš čia kilo daug garsių žmonių ir t.t.
- Išvyskite kabaretą Moulin Rouge – tai dar XIXa. pabaigoje atidarytas kabaretas, kuris laikui bėgant tapo viena iš žymiausių paryžiečių pasilinksminimo vietų. Dabar kabaretas puiki atrakcija ir pramoga turistams, kuriame galima susipažinti su tradicišku pasilinksminimo būdu, kuris buvo populiarus prieš daug dešimtmečių.
- Pašiurpkite Paryžiaus katakombose – gali būti, kad Žemėje nėra šiurpesnės vietos už Paryžiaus katakombas. Kodėl? Ogi todėl, kad jose yra net šešių milijonų žmonių griaučiai... Kada Paryžių slėgė kapinių stygius, žmonės amžinojo poilsio buvo nešami į požemius. Dabar tai yra jau nebeatsiejama turizmo industrijos dalis, kur gidai veda šiurpinančiss, tačiau be galo įdomias ekskursijas.
- Pereikite per Paryžiaus tiltus – Paryžius yra tiltų miestas. Jų mieste yra tikrai daug, tačiau bene žymiausias – Aleksandro III tiltas. Taip, Rusijos carui dedikuotas Paryžiaus centre esantis gražus tiltas žymi diplomatinę Rusijos ir Prancūzijos draugystę. Ar pavyks sužinoti kokią nors įdomią informaciją apie kitus tiltus?
- Pramogaukite Alpėse – Prancūzija nėra tik Paryžius ir Rivjera. Šalia Šveicarijos bei Italijos sienų esančios Alpės kviečia patirti kitokias pramogas. Pavasarį bei vasarą į Alpes traukia stovyklautojai bei pėsčiomis turistaujantys asmenys. Na, o žiemą ir šaltuoju metų laiku Alpių kurortai tampa slidininkų rojumi.
- Sudalyvaukite vyno ir sūrio degustacijoje – be vyno ir sūrių Prancūzija nebūtų Prancūzija. Daugybė šeimų ir verslų ištisus šimtmečius verčiasi vyndaryste bei sūrio gamyba. Šioje šalyje tai yra prestižinis bei unikalus amatas. Turėdami galimybę ir noro – būtinai leiskitės į Bordo regione arba bet kurioje kitoje Prancūzijos vietoje esančius vynuogynus, kur jums būtų suorganizuota degustacija. Tas pats galioja ir sūrio ūkiams.
Ką parsivežti?
- Vynas bei šampanas – tai du gėrimai, kurių Prancūzijoje pagaminama labai daug. Vyno ir šampano galima rasti tūkstančius rūšių ir visos jos skirtingos. Jeigu turite silpnybę šiems gėrimams arba pažįstate tuos, kas turi – idealesnės dovanos iš Prancūzijos tikrai nerasite!
- Sūris – Prancūzai juokauja, kad šalyje yra 365 sūriai, po vieną naują kiekvienai metų dienai. Galbūt visų jų namo parsivežti ir nepavyks, tačiau įdomesnį variantą arba labai skanią opciją į lagaminą sutalpinsite nesunkiai.
- Kvepalai – kadangi čia įsikūrę žymūs kvepalų gamintojai, savaime suprantama, kodėl verta iš Prancūzijos vežtis kvepalus, tačiau pro akis nepraleiskite ir boutique tipo parduotuvių, kur galite rasti išskirtinį aromatą.
- Beretė – prancūziškiausias įmanomas aksesuaras, kuris niekad neišeina iš mados.
- Druska – įvairiose Prancūzijos vietose (ypač Bretanėje) yra vertinama druska. Kadangi prancūzai yra gerąja prasme pamišę dėl kulinarijos, natūralu, kad svarbus kasdienis prieskonis čia yra daugiau nei tik produktas parduotuvės lentynose. Kaip suvenyrą arba dovaną nesunkiai rasite spalvotą druską, druską su skoniu, druską su triufeliais ir t.t.