Keliaujantiems į Kijevą
Ukraina – bendra informacija
- Sostinė ir didžiausias miestas – Kijevas (2,9 mln. gyventojų, 2019 m. duomenimis)
- Gyventojų: 42 mln. 2019 m. duomenimis (jeigu neskaitome Krymo regiono)
- Teritorijos dydis: 603 628 kv. km
- Religija (2019m. duomenimis): 65% rytų stačiatikiai, 7% graikų stačiatikiai, 7% kitokių atmainų krikščionys, 16% - nereligingi
- Valiuta: Grivna (UAH)
- Kalba: ukrainiečių
- Turi sienas su: Rumunija, Moldavija (ir Padniestrės regionu), Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija, Rusija
Didžiausia pagal plotą Europos valstybė yra visai Rytų Europos bei slavų kilmės žmonių istorijai svarbi valstybė. Pati Ukraina, kaip valstybė neegzistavo iki 1990-1991m., tai visada buvo kitokiu pavadinimu, kitokiu principu arba kitokiomis sąlygomis veikusi valstybė. Ilgą laiką Ukrainos žmonės buvo svarbi kokios nors kitos imperijos ar galios sudėtinė dalis, tačiau savo tautinės valstybės neturėjo.
Iš pradžių IXa. Atsirado Kijevo Rusia, vėliau į šias žemes atėjo Mongolų ordos, tada jas perėmė LDK ir Lenkija. Būtent Lenkijos valdymo laikotarpiu Ukrainos tautinis identitetas išaugo ir vedami Bogdano Chmelnickio 1649 metais kazokai įkuria Kazokų etmonatą. Per kelis metus jie įveikia Abiejų Tautų Respubliką (su Rusijos pagalba) ir pereina caro globon. Dar trims šimtams metų miršta nepriklausomos Ukrainos prošvaistės.
Po Rusijos Imperijos žlugimo buvo įvairių bandymų kurti Ukrainos valstybę, tačiau SSRS bei Lenkija įveikė nacionalistinius Ukrainos militaristinius judėjimus bei pasiglemžė dabartinės Ukrainos žemes. Tas pats vyko ir Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau tada nacionalistai vėl buvo sustabdyti. Tik galutinai subyrėjus SSRS, kartu su visomis kitomis šalimis Ukraina tapo nepriklausoma. Po diplomatinio suartėjimo su ES (o ypač Lietuva), Ukraina tapo daug prieinamesnė mūsų turistams. Kelionės į Kijevą, Lvovą, Odesą smarkiai išpopuliarėjo per pastaruosius metus.
Būtent didžiuosius Ukrainos miestus: europietišką Lvovą, milžinišką ir istorišką Kijevą bei Juodosios jūros ritmu alsuojančią Odesą dažniausiai renkasi keliautojai. Tačiau Ukraina turi ir daug daugiau lankytinų objektų.
Daugybė laimingų iš šios šalies grįžtančių turistų gali patikinti, kad pamatyti Ukrainoje tikrai yra ką.
Kijevas – bendra informacija
Kijevas yra vienas iš dešimties didžiausių Europos miestų bei vienas seniausių Rytų Europoje. Klestėjęs kaip tarpinė stotelė tarp Skandinavijos ir Konstantinopolio, Kijevas tapo didžiulės slavų valstybės Kijevo Rusios centru. Dėl miesto valdžios kovojo LDK, Lenkija, Rusija, Turkija. Ilgiausiai Kijevą valdė Rusijos Imperija bei SSRS, tačiau praėjus ~30 metų po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo, sostinė yra nepaprastai tautiška bei palaiko nacionalines vertybes.
Į patį miestą pastaruoju metu pradėjo atvykti be galo daug turistų iš Europos. Ypač išaugo Pabaltijo šalių keliautojų srautai. Lietuvius, latvius ir estus ukrainiečiai mėgsta, ypač dėl to, jog šilti diplomatiniai santykiai tarp mūsų valstybių.
Pats Kijevas galima sakyti, jog yra atstatytas nuo pamatų, mat 1944-1945m. nacių ir sovietų armijos jį visiškai sugriovė. Daugiausiai šiame milijoniniame mieste yra labai didelę religinę svarbą stačiatikių bažnyčiai turinčių pastatų, įspūdingų aikščių ir gana unikalių miesto rajonų, kurie vis dar alsuoja carinės ir priešsovietinės epochos dvasia. Tiesa, keistai, bet unikaliai į visumą įsipaišo ir kai kurie sovietiniai monumentai, kurių vietinė valdžia nenugriovė.
Kada keliauti?
Nors turistai keliauja įvairiomis progomis (pvz. per naujus metus), tačiau dažniausiai kelionės į Ukrainą, o ypač Kijevą rekomenduojamos gegužę-birželį bei rugpjūtį. Tokiu metu oras pats maloniausias, o galimybė suderinti lankytinų vietų pažinimą su poilsiu tikrai gundo. Tačiau ir žiemą, ir rudenį Kijevas yra labai gražus miestas.
Ką pamatyti?
- Šv. Andrėjaus bažnyčia – barokinio stiliaus, italų architekto B.Rastrelli darbas kiek primena katalikiškas baroko stiliaus bažnyčias Europoje, tačiau tai tikrų tikriausia cerkvė.
- Kijevo Pečorų laura – šis vienuolynas įkurtas dar XIa. ir po maždaug šimtmečio įgavo „lauros“ titulą, kas yra bene aukščiausias įvertinimas stačiatikių pasaulyje. UNESCO pasaulio paveldo objektas ir vienas iš septynių Ukrainos stebuklų, Laura susideda iš daugybės pastatų, kurie nuostabiai atrodo ir būnant šalia, ir iš toliau.
- Didžiojo tėvynės karo muziejus – Ukraina buvo viena iš skaudžiausiai nuo Antrojo Pasaulinio karo nukentėjusių valstybių. Šis muziejus skirtas atminti baisiausią žmonijos istorijoje karinį konfliktą ir jo mastą. 2019m. duomenimis muziejuje yra apie 300 tūkst. eksponatų.
Ką paragauti?
- Barščiai – puikiai Lietuvoje pažįstama sriuba neretai vadinama pagal savo kilmę: „Ukrainietiški barščiai“. Jie šiek tiek skiriasi nuo mūsiškų, ypač dedamais ingredientais. Kiekviena virtuvė turi savo paslaptį, kaip gaminami barščiai, na, o nerašytas tautinis paprotys byloja, kad kiekviena mergina prieš ištekėdama privalo išmokti gaminti šią sriubą.
- Kijevo kotletai – pristatinėti žymiojo Kijevo kotleto turbūt nereikia. Tai vištienos filė su sviesto įdaru. Visame pasaulyje išpopuliarėjęs patiekalas gimtinėje labai mylimas ir vertinamas.
- Balandėliai – vietiniai turi ne vieną paslaptį, kopūstų lapų suktinukus su malta mėsa ir ryžiais padaryti dar skanesniais
- Okroshka – nors Lietuvos nacionalinėje virtuvėje galime rasti ne vieną Ukrainos kultūros įkvėptą patiekalą, tačiau Okroshka mūsų šalyje nėra populiari. Mūsų šalyje gerokai populiaresni šaltibarščiai, o iš agurkų, dešrelių, žalumynų, morkų ir ridikų gaminama sriuba verta paragavimo savo gimtinėje – Ukrainoje.
- Holodets – atvykėlius iš vakarų kartais išgąsdinantis, tačiau mums taip pat gerai pažįstamas patiekalas... Šaltiena. Čia jis patiekiamas su įvairiais garnyrais.
Ką patirti?
- Pašiurpkite Černobylyje – didžiausios istorijoje branduolinės katastrofos lokacija tapo turistų traukos centru. Dabar organizuojamos profesionalios ir saugios kelionės į radioaktyvią Černobylio zoną.
- Pavalgykite prabangiame restorane už juokingą kainą – kainos Kijeve yra tikrai kuklios. Ypač kada kalbama apie maistą restoranuose arba kitas pramogas, karališkai ir prašmatniai papietauti ar pavakarieniauti aukščiausios klasės restorane bus nebrangu beveik visiems turistams.
- Pamatykite M.Bulgakovo muziejų – legendinis Kijeve gimęs rašytojas paliko ryškų įspaudą literatūros istorijoje, o ypač vyresnės kartos žmonių gyvenime. Tarp 1906m. ir 1919m. Bulgakovas gyveno viename name ir rašė „Baltąją gvardiją“. Dabar tas namas paverstas į jo vardo muziejų.
- Įvertinkite tradicinį ukrainietišką gyvenimo būdą Pyrohivo muziejuje – tai kažkas panašaus į Rumšiškes Lietuvoje. Didžiulė muziejaus teritorija yra padalinta į skirtingas dalis, kuriose galima matyti pagal senovines tautines tradicijas išlaikytus pastatus.
Ką parsivežti?
- Pysanka Velykiniai kiaušiniai – Ukrainoje labai įdomiai marginami velykiniai kiaušiniai. Juos žmonės renka ir kolekcionuoja. Jeigu mūsų krašte jie dažomi tik tam, kad vėliau būtų daužiami arba valgomi, tai Ukrainoje klesti dekoratyvinių Pysanka mada. Įsigykite puikų suvenyrą sau arba artimajam.
- Petrykivka paveikslėliai – UNESCO kultūrinio paveldo dalis, išskirtiniai Ukrainos dailininkų darbai niekada nenuvils.
- Matrioška – tradicinis šių kraštų žaislas tiks ir kaip suvenyras, ir kaip dovanėlė.
- Šokoladas iš Lvovo – jau viduramžiais Lvovas garsėjo kaip Rytų Europos šokolado sostinė. Įsitikinkite, kad šimtmečius gyvavę amatai niekur nedingo ir sau arba saldumynus mėgstančiam artimajam nupirkite Lvovo šokolado fabriko gaminių.
