Keliaujantiems į Maroką
Marokas– bendra informacija
- Sostinė – Rabatas (580 tūkst. gyventojų 2019m. duomenimis)
- Didžiausias miestas – Kasablanka (3,4 mln. gyventojų 2019m. duomenimis)
- Gyventojų visoje šalyje: 36 mln., 2019m. duomenimis
- Religija: 98,9% musulmonai, 0,9% krikščionys, 0,2% judėjai
- Kalba: arabų ir berberų (oficialios), tačiau ~40-50% marokiečių kalba prancūziškai, 4,5-10% ispaniškai, 8-14% angliškai
- Valdymo forma: unitarinė parlamentinė konstitucinė monarchija
Marokas neretai laikomas spalvingiausia bei įdomiausia Magribo (regionas Šiaurės Vakarų Afrikoje) valstybe. Tai labai istoriškai turtinga šalis, kurią kadaise valdė Kartagina, Romos Ptolemėjai, vėliau Arabų kalifatas, Osmanų imperija, tada Ispanija bei Prancūzija, iki kol 1956m. šalis tapo nepriklausoma. Per labai spalvingą kelių tūkstantmečių laikotarpį Maroke atsirado visko, nuo Romos amfiteatrų iki arabiškų mečečių. Dabar tai yra kone pati spalvingiausia Arabų pasaulio valstybė, kviečianti grožėtis gražia gamta, šurmulio pilnais didmiesčiais ar atsipūsti gražiame kurorte prie Atlanto vandenyno arba Viduržemio jūros.
Dabartiniais laikais turistai traukia į Agadyrą, Saidiją, Essaouir‘ą bei keletą kitų. 2019m. duomenimis šalį aplanko 10,8-11 mln. turistų, tad trauką ši šalis tikrai turi. Tiems, kuriems Turkija, Egiptas ar net Tunisas nebeatrodo tokie įdomūs ir egzotiški kraštai, Marokas leis iš naujo pažinti įspūdingą Šiaurės Afrikos bei Arabiškai kalbančių kraštų kultūrą.
Čia yra ir aukštų Atlaso kalnų, ir didžiulis Sacharos dykumos plotas bei auga įvairūs augalai, tarp jų ir apelsinmedžiai... Poilsiui ar aktyviam turizmui, Marokas tikrai yra ta šalis, kurią verta aplankyti.
Kada keliauti?
Iš tiesų tai blogo laiko keliauti į Maroką nėra. Visgi, ieškant geriausio temperatūros balanso, kada nėra per karšta pamatyti lankytinas vietas, tačiau taip pat ir ne vėsu degintis saulėje, labiausiai tinka vasario-gegužės pradžios laikotarpis bei rugsėjo vidurys – spalio pabaiga.
Ką pamatyti?
- Fezo miestas – viduramžiais tai buvo Maroko sostinė. Dabar tai taip pat svarbus miestas regione, antras pagal dydį Maroke, UNESCO pasaulio paveldo sąrašo narys su labai spalvinga kultūra ir šimtais tarpusavyje persipynusių istorijų. Smagiausia Fezo miestą pažinti pėsčiomis.
- Mėlynasis Chefchaouen miestas – Rifo kalnų pašonėje įsikūręs nedidelis miestas yra labai išskirtinis. Tai dailininkų, fotografų ir menininkų numylėta vieta, kurioje beveik visi pastatai nudažyti mėlyna spalva.
- Merzouga – „vartai į dykumą“, taip vadinamas šis, netoli Alžyro sienos esantis kaimelis. Nors pačioje Merzouga daug veikti nėra ką, tačiau įspūdinga dykumos apsupta gamta ir labai aukštos smėlio kopos pritraukia turistus, norinčius pamatyti kažką kitokio.
- Ouzoud kriokliai – šie 110m aukščio kriokliai yra nutolę maždaug 150km nuo sostinės Marakešo. Tai įspūdingo grožio gamtos kampelis bei labiausiai lankomas turistų objektas Azilalio provincijoje.
- Heraklio urvai – senovės romėnai manė, kad urvai bedugniai ir tęsiasi amžinai. Nors tai nėra visiškai tiesa, tačiau bendras Heraklio urvų kanalo ilgis - ~25km. Pats urvas iš dalies sukurtas gamtos, iš dalies žmogaus (vietinių berberų). Romėnų mitologijoje buvo manoma, kad Heraklis čia ilsėjosi prieš atlikdamas vienuoliktąjį savo žygdarbį.
Ką paragauti?
Maroko, kaip ir daugumos Magribo bei Šiaurės Afrikos šalių virtuvė – unikali ir egzotiška. Aitresni bei ryškesni skoniai, užburiantys kvapai bei kiek kitokia valgymo kultūra privers ne vieną keliautoją įsimylėti Maroką. Štai ką rekomenduojame paragauti:
- Tagine – tai ne tik skanus, bet ir unikaliai patiekiamas patiekalas. Kūgio formos keraminis indas uždengia dubenėlį, kuriame slepiasi lėtai kepta jautiena, ėriena, vištiena, daržovės ir kitos gėrybės. Tai labai populiarus patiekalas, kurį gamina visi Maroko regionai.
- Kuskusas – jis puikiai žinomas ir Lietuvoje. Būtent iš Maroko kilo šis patiekalas, kur bene visad būna patiekiamas su mėsa arba daržovių troškiniu.
- Žuvies chermoula – tai prieskonių bei žalumynų mišinys, kuris patiekiamas kartu su žuvimi. Priklausomai nuo šefo bei regiono, galite gauti svogūnų, čili pipirų ar net šafrano poskonių.
- Khobz – traški vietinė duona yra patiekiama kaip garnyras šalia kitų patiekalų.
- Sraigių sriuba – labai populiarus vietinis patiekalas, kurį marokiečiai laiko kaip tą, kuris gerina virškinimą bei mažina karščiavimą. Sraiges su dantų krapštuku iškrapštote iš kiauto ir susiurbiate kartu su sultiniu. Skanumėlis!
Ką patirti?
- Užsukite į hamamą – viešos pirtys yra svarbi Maroko kultūros dalis. Nepraleiskite progos pajusti dar nuo Romos laikų išlikusią tradiciją
- Stebėkite žvaigždes dykumoje – dykumoje naktinis dangus yra tiesiog magiškas. Stebėdami nė debesėlio neturintį juodą dangų galite gerėtis žvaigždėmis arba užburiančiu saulės patekėjimu.
- Derėkitės souk‘e – nuvykus į šiuos kraštus, tikriausią vietinę kultūrą pamatysite turguose, kurie čia vadinami souk. Derėtis juose – įprasta ir sveikintina, tad nepraleiskite progos pabandyti įsigyti gražų ar vertingą suvenyrą žemesne kaina.
- Pasivaikščiokite Kasablankoje – be abejonės spalvingiausias Maroko ir turbūt visos Šiaurės Afrikos miestas, kuris nesivadina Kairas. Visgi už Kairą Kasablanka yra daug pasaulietiškesnė. Mieste nepraleiskite progos išvysti Hasano II mečetę, Kasablankos katedrą ir kitus įsimintinus miesto objektus.
Ką parsivežti?
Apsipirkdami suvenyrų krautuvėlėje arba vietiniame turguje, iš Maroko būtinai parsivežkite:
- Odos dirbiniai – Fezo mieste vis dar yra odadirbių kvartalas, kuriame vyrauja tradiciniai, senoviniai gamybos metodai. Šlepetės, krepšiai, švarkai ar aksesuarai, tokie kaip piniginės bei diržai labai tiks kaip suvenyras ar dovana.
- Berberiški kilimai – kaip ir persiški kilimai, taip pat ir berberiški labiau primena meno kūrinius, o ne dekoracijas.
- Prieskoniai bei argano aliejus – turguose rasite įvairiausių nuostabių prieskonių, kurie paskanins kiekvieną patiekalą namuose. Na, o argano aliejus čia kultivuojamas labai stipriai. Vietiniai bei visų kitų šalių gyventojai juos naudoja tiek kosmetiniams, tiek grožio tikslams.
- Keramika – puodžiai Maroka tikrai aukštos klasės. Magribo šalyse klesti keramika, o ornamentai kuriais puošiami bei formos, kurių indai išžiedžiami, paverčia Maroke randamus keraminius dirbinius labai geidžiamais.
